Septynios dermės

C Joninė (mažorinė)

Baltieji klavišai nuo C iki C — do mažoro 1 laipsnis kaip pagrindinis garsas.

Garsai

C D E F G A B

Požymis

nėra — tai mažoro gama

Tipiška seka

I–IV–V–I: C – F – G – C

Pagrindinė Vakarų muzikos gama: du sveikieji tonai, pustonis, trys sveikieji tonai, pustonis.

C Joninė su akordais ir klaviatūra

D dorinė

Baltieji klavišai nuo D iki D — do mažoro 2 laipsnis kaip pagrindinis garsas.

Garsai

D E F G A B C

Požymis

didžioji seksta — kitaip nei minore

Tipiška seka

i–IV–i–IV: Dm – G – Dm – G

Minoras su didžiąja seksta. Džiazo ir nesuskaičiuojamų liaudies dainų dermė.

D dorinė su akordais ir klaviatūra

E friginė

Baltieji klavišai nuo E iki E — do mažoro 3 laipsnis kaip pagrindinis garsas.

Garsai

E F G A B C D

Požymis

♭2 — kitaip nei minore

Tipiška seka

i–♭II–i–♭II: Em – F – Em – F

Minoras su mažąja sekunda — pustonis tiesiai virš pagrindinio garso suteikia jai ispanišką atspalvį.

E friginė su akordais ir klaviatūra

F lidinė

Baltieji klavišai nuo F iki F — do mažoro 4 laipsnis kaip pagrindinis garsas.

Garsai

F G A B C D E

Požymis

♯4 — kitaip nei mažore

Tipiška seka

I–II–I–II: F – G – F – G

Mažoras su padidinta kvarta. Skamba sklandžiai ir atvirai; dažna kino muzikoje.

F lidinė su akordais ir klaviatūra

G miksolidinė

Baltieji klavišai nuo G iki G — do mažoro 5 laipsnis kaip pagrindinis garsas.

Garsai

G A B C D E F

Požymis

♭7 — kitaip nei mažore

Tipiška seka

I–♭VII–IV–I: G – F – C – G

Mažoras su mažąja septima. Dominantseptakordo, bliuzo ir roko gama.

G miksolidinė su akordais ir klaviatūra

A Eolinė (natūralioji minorinė)

Baltieji klavišai nuo A iki A — do mažoro 6 laipsnis kaip pagrindinis garsas.

Garsai

A B C D E F G

Požymis

♭6 ir ♭7 — natūralusis minoras

Tipiška seka

i–♭VI–♭VII–i: Am – F – G – Am

Tie patys garsai kaip mažorinėje gamoje mažąja tercija aukščiau, tik skaičiuojami nuo kito garso.

A Eolinė su akordais ir klaviatūra

B lokrinė

Baltieji klavišai nuo B iki B — do mažoro 7 laipsnis kaip pagrindinis garsas.

Garsai

B C D E F G A

Požymis

♭2 ir ♭5 — pagrindinis akordas sumažintas

Tipiška seka

i°–♭II–i°–♭II: Bdim – C – Bdim – C

Vienintelė dermė su sumažinta kvinta virš pagrindinio garso — todėl ji retai stovi viena.

B lokrinė su akordais ir klaviatūra

Visos septynios ant do

Ant to paties pagrindinio garso skirtumas girdimas geriausiai: paryškinta tai, kas skiriasi nuo mažoro. Dorinė, friginė, eolinė ir lokrinė turi mažąją tercija (minorinis pobūdis), joninė, lidinė ir miksolidinė — didžiąją (mažorinis).

Nuo šviesaus iki tamsaus

Kiekvienas pakeltas laipsnis šviesina, kiekvienas nuleistas tamsina. Lidinė vienintelė turi pakeltą laipsnį, lokrinė turi penkis nuleistus:

lidinė › Joninė › miksolidinė › dorinė › Eolinė › friginė › lokrinė

Kaip atpažinti dermę

Pirma rasti pagrindinį garsą — garsą, ant kurio kūrinys nurimsta, dažniausiai pirmo ir paskutinio akordo bosą. Paskui terciją virš jo: mažoji reiškia minoro šeimą, didžioji mažoro. Paskui būdingąjį laipsnį: didžioji seksta virš minoro yra dorinė, mažoji sekunda friginė, pakelta kvarta virš mažoro lidinė, mažoji septima miksolidinė.