Melizmos
Šešios melizmos, kiekviena išgraviruota du kartus: ženklas toks, koks spausdinamas, ir ta pati vieta išrašyta natomis — abu skamba ir abu trunka lygiai tiek pat.
Vienas ženklas virš natos, ir iš vieno garso pasidaro keturi. Melizma nurodo ne kitus garsus, o būdą, kaip šį vieną groti: užrašyta trukmė lieka visa, o ženklas pasako, kas vyksta jos viduje. Kiekviena melizma čia stovi du kartus — tokia, kokia spausdinama, ir po ja išrašyta natomis. Abu užrašai trunka vienodai; klausytis jų vieno po kito ir yra tai, kas padaro girdimą atstumą tarp užrašo ir skambesio.
Trelė
Pagrindinis garsas ir kaimynė virš jo keičiasi tiek greitai, kiek lieka švaru. Ženklas nesako, kiek tų kaitaliojimų; išrašyti čia stovi keturi poros, o natos trukmė lieka lygiai tokia pati.
Viršutinis mordentas
Vienas greitas žingsnis aukštyn ir atgal, paskui lieka pagrindinis garsas. Ženklas yra lygus zigzagas be brūkšnelio. Žingsnis trunka ne ilgiau nei akimirka — visas likęs trukmės laikas priklauso pagrindiniam garsui.
Mordentas
Tas pats žemyn: vieną kartą trumpai iki kaimynės žemiau ir tuoj pat atgal. Ženklas neša statų brūkšnelį per zigzago vidurį. Jame ir yra visas skirtumas nuo viršutinio mordento, o jį lengva pražiūrėti.
Grupetas
Keturi garsai aplink užrašytą natą: kaimynė viršuje, pagrindinis garsas, kaimynė apačioje, pagrindinis garsas. Virš natos apsukimas prasideda iškart; už jos pirmiausia skamba pati nata, o apsukimas ateina pabaigoje.
Trumpas foršlagas
Mažoji nata turi brūkšnelį per vėliavėlę ir grojama tiek trumpai, kiek tik įmanoma. Iš pagrindinio garso ji beveik nieko neatima: krenta ant dūžio, o pagrindinis garsas seka tuoj pat.
Ilgas foršlagas
Mažoji nata be brūkšnelio nėra puošmena pakraštyje, o sulaikymas. Ji paima pusę pagrindinio garso trukmės — taškuotos natos du trečdalius — ir tik tada išsisprendžia. Parašyta smulkiai, bet girdima būtent ji.
Iš viršaus ar nuo pagrindinio garso?
Būtent čia nuomonės išsiskiria: trelė prasideda nuo užrašytos natos ar nuo kaimynės virš jos? Baroke, ir dar pas Mocartą, ji prasideda iš viršaus — puošmena ten yra įtampa, kuri išsisprendžia. Devynioliktame amžiuje, nuo Hummelio ir Šopeno, ji prasideda nuo pagrindinio garso. Paveikslėliai čia rodo vėlesnį skaitymą; senojoje muzikoje žvilgtelėti į leidinio pratarmę yra darbo dalis, o geras leidinys tai pasako kaip tik ten.
Kiek garsų telpa į vieną melizmą, nepasako nė vienas ženklas. Tai priklauso nuo tempo ir instrumento: tai, kas čia išrašyta keturiais kaitaliojimais, lėtoje dalyje bus mažiau, o greitoje daugiau.
Du, kurių išrašyti negalima
Šioje eilėje trūksta dviejų ženklų, Arpedžas ir Glisandas, ir dėl vienos priežasties: jie neturi pastovių garsų. Banguota linija prieš akordą sako, kad jo garsai ateina vienas po kito — bet ne kaip greitai. Brūkšnys tarp dviejų natų sako, kad kelias tarp jų skamba — fortepijonu tai pakeliui esantys klavišai, smuiku slydimas be pakopų. Kas yra tarp jų, nusprendžia instrumentas, ir todėl to į natas neįdėsi.
Natų ženklai · Dinamika · Natų trukmės · Muzikos terminai
Anotona padarys tai už jus
Nufotografuokite natas arba pagrokite melodiją — Anotona atpažins toniką, užrašys natas ir perkels jas į bet kurią kitą tonaciją. Nemokamai.
Pažiūrėkite AnotonąKiekvienas šio puslapio garsas yra apskaičiuotas, o ne nurašytas.